Darželiuose ir mokyklose daugėja vaikų su kompleksiniais sutrikimais

Darželiuose ir mokyklose daugėja vaikų su kompleksiniais sutrikimais

Penktadienį, spalio 21 dieną, 11 val. Lietuvos vaikų darželiuose, mokyklose, gimnazijose įvyksianti kolektyvinė mankšta “Augsiu aktyvus 2011” sulaukė ir jaunimo, ir pedagogų bendruomenės pritarimo.

VšĮ “Iniciatyvos fondas” rengiamoje mankštinimosi akcijoje dalyvaujančios Vilniaus rajono Pagirių “Pelėdžiuko” vaikų darželio judesio korekcijos mokytoja Alina Čemierys sako, kad kasmet į darželį ateina vis daugiau vaikų, turinčių įvairių kompleksinių sutrikimų, kuriuos sveikatos pažymose nurodo juos konsultuojantys pediatrai.

Iš 170 darželio auklėtinių 30 vaikučių diagnozuota ydinga laikysena, 40 – pilnapadystė ir šleivapėdystė. Pasak judesio korekcijos specialistės, kai kurie sutrikimai yra įgimti, tačiau ydinga laikysena daugeliu atvejų sąlygota gyvenimo būdo. Dvidešimt metų su jaunimu ir ikimokyklinukais dirbančios kūno kultūros bei kinezetarapijos specialistės A.Čemierys teigimu, įvairių sutrikimų kasmet daugėja ir jie pasireiškia vis jaunesniems vaikams. Pavyzdžiui, stuburo skolioze, kuri anksčiau buvo diagnozuojama mokyklinio amžiaus vaikams, dabar serga ir ikimokyklinukai.

Pedagogė pritaria fizinį aktyvumą skatinančiai akcijai ir mano, kad vaikų laikysenos korekcijas geriausia yra daryti kuo anksčiau. Korekciniai pratimai, nugaros ir pilvo raumenis stiprinantys pratimai atskiroms “Pelėdžiuko” darželio auklėtinių grupėms yra rengiami atsižvelgiant į besimankštinančių vaikų amžių ir fizinę būklę. Esant plokščiapėdystei veiksmingi pratimai, susiję su vaikščiojimu nelygiu paviršiumi. Tam išradingas pedagogas ar mama gali panaudoti net kaštono vaisius ar įprastas kruopas. Judesio korekcijos užsiėmimus šiame Vilniaus rajono darželyje lanko net trimečiai.

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos, į masinę mankštą penktadienį įsiliesiančios su visu tūkstančio mokinių kolektyvu, kūno kultūros mokytojo Česlovo Normanto nuomone, jaunimą labiau judėti paskatintų aiškinamasis darbas ir geresnės mokyklų sporto bazės.

Mokytojas neslepia, kad moksleiviai kartais išsisukinėja nuo kūno kultūros pamokų ir sakosi iš dalies galįs juos suprasti: “Sporto salės yra mažos, vienu metu pamokos vedamos 2-3 klasėms, persirengimo kambariai sovietiniai, tik 1-2 dušo kabinos. Net ir dalyvaujantys pamokoje vaikai nepersistengia, nes nenori sukaitę eiti į kitas pamokas, kai higienos procedūroms sąlygos labai menkos”. Šios aplinkybės ypač atbaido mergaites, nes berniukams nepatogumus atperka noras būti stipriems.

Kūno kultūros mokytojas mano, kad būtų tikslinga dalį ES paramos lėšų nukreipti būtent mokyklų sportinių bazių plėtrai, kad vaikams būtų sudarytos estetiškos sąlygos dalyvauti kūno kultūros pamokose.

PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo aplinkos užterštumo, 20 proc. – nuo paveldimumo ir 10 proc. nuo sveikatos apsaugos sistemos lygio.

Preliminariais duomenimis, prie spalio 21 d. 11 val. įvyksiančios masinės mankštos, kuria siekiama atkreipti dėmesį, ypač jaunimo, į nepakankamą fizinį aktyvumą, į būtinybę nejudrų gyvenimo būdą keisti į aktyvesnį, jau prisijungė per 639 šalies ugdymo įstaigų, turinčių per 100 tūkst. auklėtinių. Norintys dalyvauti akcijoje registruojasi ir paskutinę minutę.