Programa 2010

Projekte dalyvaujančių švietimo įstaigų skaičius: 20

Pasirinktų medžių rūšys:

Pušys – 180 Eglės – 151 Beržai – 65 Ąžuolai – 50 Klevai – 52 Liepos – 40 Kaštonai – 5 Šermukšniai – 2

Vyraujantys medžiai Lietuvoje

Lietuvos miškingumas yra 32,9 proc. Bendras Lietuvos miškų plotas – 2224,1 tūkst. ha. Medynų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis: Pušynai – 35,4 proc. Eglynai – 20,9 proc. Ąžuolynai – 2 proc. Beržynai – 22 proc. Juodalksnynai – 6,7 proc. Drebulynai – 3,9 proc. Baltalksnynai ir kt.– 9,1 proc.

Vilniaus miškai

Vilniaus miškų urėdijos teritorija yra pietrytinėje šalies dalyje, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių ribose. Urėdijos teritorijoje esančių miškų plotas yra 59,5 tūkst. ha. Urėdijos miškai išsidėstę dviejų savivaldybių teritorijose: didžioji dalis – Vilniaus rajono savivaldybės (92 proc.), mažoji – Vilniaus miesto savivaldybės žemėje (8 proc.). Medynų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis: Pušynai – 26,4 tūkst. ha – 56 proc. Eglynai – 12,7 tūkst. ha – 26 proc. Ąžuolynai – 1,1 tūkst. ha – 3 proc. Beržynai – 8,2 tūkst. ha – 11 proc. Juodalksnynai – 1,3 tūkst. ha – 2 proc. Drebulynai – 1,1 tūkst. ha – 1 proc. Baltalksnynai ir kt. – 4,1 tūkst. ha – 1 proc.

Medynų amžius:

Jaunuolynai – 18,9 proc. Pusamžiai – 42,2 proc. Pribręstantys- 19,2 proc. Brandūs – 19,7 proc.

Saugomos teritorijos ir kiti miškai su apribotu ūkiniu režimu urėdijoje užima 24 919 ha (41,9 proc.) visų urėdijos miškų (šalyje – 32,8 proc.) Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose šių teritorijų procentas dar didesnis ir sudaro 47,5 proc. Valstybinės reikšmės miškams tenka visi rezervatiniai, per 76 proc. rekreacinių, apie 57 proc. ekosistemos apsaugos miškų. I ir II grupių miškai, kuriuose tikslingas medienos naudojimas praktiškai nevyksta, valstybinės reikšmės miškuose sudaro per 31 proc. ploto. III ir IV grupių miškai užima 69 proc. viso ploto. Privačiuose ir rezervuotose privatizavimui atitinkamai: 16 ir 84 proc. Vidutiniškai kasmet urėdija atkuria apie 200 ha plynai iškirstų miško plotų. Didžiąją dalį iš jų želdinimu 75 proc. ir 25 proc. žėlimu. Iškirstiems plotams atsodinti sunaudojama apie 600 tūkst. vnt. sodinukų ir sėjinukų (Pušies – 180 tūkst. vnt.; Eglės – 290 tūkst. vnt.; Ąžuolo – 40 tūkst. vnt.; Beržo – 70 tūkst. vnt., Juodalksnio – 20 tūkst. vnt.).

Kodėl svarbu sodinti medžius?

Medžių sodinimas ugdo žmonių gebėjimą pažinti, saugoti ir globoti medžius ir mišką, ugdoma ekologinė kultūra, pilietiškumas, savarankiškumas saugant ir prižiūrint mišką, globojant jo florą bei fauną, mokomasi stebėti, tirti ir analizuoti miške vykstančius reiškinius. Miškas – sudėtingas, jautriai reaguojantis į aplinkos poveikį ir pats veikiantis aplinką gyvas organizmas. Labai svarbu, kad tai pajaustų ir suprastų kiekvienas.

Ko reikia sodinant medį?

Sodinimui reikalingi įrankiai: kastuvas, kibiras arba laistytuvas, sekatorius. Aukštesniems (nuo 1 m) medeliams sodinti tinka paprasčiausiais kastuvas. Cilindriniai ir pusiau cilindriniai kastuvai naudojami mažesniems miško sodinukams, krūmeliams sodinti. Tam, kad medelis geriau prigytų, būtina nukirpti per ilgas ar pažeistas šaknis, negalima jų užlenkti. Tokios šaknys patrumpinamos sekatoriumi. Sodinant aukštesnius, nei 1 m sodmenis, netoli nuo duobės centro įkalamas kuolas medeliui pririšti, kad jo nesiūbuotų vėjas, kadangi augalas dar nėra prisitvirtinęs šaknimis prie žemės. Prie kuolo medelis rišamas minkštomis virvėmis dviejose vietose – kuolo viršuje ir apie 0,5 m nuo žemės, apsukant kuolą ir medelio liemenį aštuonetuku. Kuolas įkasamas iš vyraujančių vėjų pusės. Jei medelis yra labai stambus, su plačia laja, įkalami 3 kuolai. Kuolo ilgis turėtų būti apie du trečdalius medelio aukščio.

Kokio gylio duobę reikia iškasti?

Duobės medžiams kasamos 70 cm, o krūmams – 50 cm gylio. Jei sodinama pavasarį, jos kasamos iš rudens, o jei rudenį – 3-4 savaites prieš sodinimą. Medelio maitinimo plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 kv. metras, o krūmo – 0,5 kv.m. Sodinant didesnę krūmų grupę, kasama didelė duobė, o gyvatvorėms – 0,5 – 0,6 m pločio griovys, kiekvienai kitai eilei pridedama po 0,2 – 0,4 m (tai priklauso nuo sodinamo krūmo dydžio). Duobės dugnas kastuvu išpurenamas. Viduryje duobės padaromas atvežtos žemės kauburėlis, ant jo pastatomas medelis, šaknys ištiesinamos į šalis, tuomet pilama derlinga, puri žemė. Medelis lengvai pakeliamas ir papurtomas, o užpilta žemė apspaudžiama kojomis. Pasodinto medelio šaknies kaklelis turi būti 5 – 15 cm virš žemės, smėlio dirvose – lygiai su žemės paviršiumi. Pagal duobės kraštus supilamas nedidelis pylimėlis („lėkštė“), kad laistant nenutekėtų vanduo. Pakraščius galima mulčiuoti durpėmis, tuomet ilgiau laikysis drėgmė. Po pasodinimo medelis palaistomas.

Kaip paruošti medžius žiemai?

Kad augalai lengviau ištvertų žiemą, juos iš rudens reikia gausiau palaistyti (ypač spygliuočius, visžalius). Žiemą šie augalai dažniausiai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo drėgmės trūkumo, nes spygliuočiai garina vandenį ir žiemą. Jei augalai buvo pasodinti rudenį, juos reikėtų pridengti eglišakėmis. Šaknys mulčiuojamos durpėmis, sausais lapais (apie 15 cm storio sluoksniu). Žemi krūmai apdengiami eglių šakomis, o aukštesni ir skiepyti medeliai – aprišami. Priedangoms netinka drėgmę sugeriančios ir orui nepralaidžios medžiagos. Norint apsaugoti lapuočių medelių kamienus nuo žvėrių pažeidimų, naudojamos specialios priemonės, saugančios kamienus nuo aplaupymų ir nugraužimų, taip pat galima aprišti nendrėmis, kuo didesnę kamieno dalį.

Kaip prižiūrėti medžius pavasarį ir vasarą?

Ankstyvą pavasarį, didėjant saulės aktyvumui, galimas spyglių bei žievės nudegimo pavojus nuo saulės, ypač iš pietinės pusės. Norint to išvengti, augalus reikėtų užpavėsinti, pvz., tiesiog apdengti plona balta agroplėvele. Medžiai pradeda skleistis balandžio pabaigoje iki gegužės vidurio. Orams atšilus, reikėtų nuimti visas apsaugas. Esant sausam, šiltam pavasariui – dažniau palaistyti (mažiausiai du kartus per savaitę). Galima patręšti įvairiomis trąšomis. Vasarą, esant karštam orui, geriausiai laistyti sodmenis vakarais. Tręšti trąšomis, turinčiomis sudėtyje azoto galima ne vėliau, kaip iki birželio pabaigos. Vėliau to daryti nepatartina, kadangi jaunos augalo šakos turi sumedėti ir pasiruošti žiemai iki pirmųjų šalnų. Antroje vasaros pusėje galima tręšti lėtai tirpstančiomis, beazotėmis trašomis ( pvz. superfosfatu).

Kiekvieną savaitę išnyksta apie 20 augalų ir gyvūnų rūšių. Norint atspausdinti vieną „New York Times“ tiražą, reikia nukirsti 63 000 medžių. Kiekvieną minutę iškertama 20 hektarų atogrąžų miškų. Kiekviena perdirbto popieriaus (kartono) tona išsaugo 17 medžių, 26460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas. Per dešimtąjį dešimtmetį visame pasaulyje prarasta iki 94 mln. hektarų miškų ploto. Šis prarastas plotas didesnis už Venesuelą ir sudaro 2,4% visų pasaulio miškų. Viršutinį derlingą žemės sluoksnį, dirvožemį, lengva suardyti, bet susidaro jis labai lėtai: kad susidarytų 20 cm storio viršutinis dirvos sluoksnis, reikia 1500–7400 metų, nes per 100 metų vidutiniškai susidaro 0,5–2 cm sluoksnis. Per vegetacijos laikotarpį 1 ha lapuočių miško medžių išskiria apie 2 kg lakios substancijos fitoncidų (medžiagų, naikinančių mikroorganizmus), 1 ha spygliuočių – 5 kg, o 1 ha kadagių – net 30 kg. 1 m2 vejos per vegetacijos laikotarpį sugeria nuo 48 iki 768 gramų anglies dvideginio ir išskiria nuo 35 iki 560 gramų deguonies. Per metus 1 ha vejos išskiria į atmosferą 5 000 m3 deguonies. Želdiniai sulaiko iki 80 proc. ore esančių dulkių; net žiemą po medžių lajomis oro dulkėtumas sumažėja iki 40 proc. Per vegetacijos laikotarpį ant 1 m2 tuopos lapų nusėdo 0,75 g, kaštono – 6,11 g, liepos – 8,62 g dulkių.